Kanklės

Tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Kilmė ir vartosena susijusi su pirmykščiais tikėjimais. Gamybos papročiuose yra mirusiųjų kulto reliktų – medis kertamas ir kanklės dirbamos mirus šeimos nariui. Kanklių pavidalas ir spalva primena senovines transporto ir ritualines priemones (luotą, karstą), stygų skaičius sutampa su magiškaisiais skaičiais (5, 7, 9, 12), ornamentikoje yra saulės, šviesos ir kt. kosmologinių simbolių.

Tradicinėmis kanklėmis šiaurės rytų aukštaičiai skambino piršto nagu keturines (kartais dvejines) sutartines (melodinis kankliavimas), vakarų aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai nagu ir brauktuku, kartais pirštais – liaudies dainas ir šokius (akordinis kankliavimas). Vakarų aukštaičiai ir žemaičiai XIX a. jas kartais vartojo šokių muzikos kapelose, suvalkiečiai sudarydavo kanklių ansamblius, kankliuodami dainuodavo. Rekonstruotas tradicines kankles vartoja folkloro ansambliai. Skambinama pirštais ir brauktuku – plektru, kontrabosinėmis kanklėmis – dar ir specialiu plaktuku. Modifikuotąsias kankles naudoja liaudies instrumentų orkestrai, ansambliai.